Mokslas be pamokslų

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su teisininku dr. Stasiu Drazdausku aiškinsimės,
kas yra asmens duomenys? Kokia yra kiekvieno mūsų teisė? Ar reikia saugoti savo duomenis? Kaip apsaugoti savo duomenis, jei socialiniuose tinkluose dalinamės savo kasdienybe?
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su komunikacijos eksperte doc. Migle Eleonora Černikovaite kalbėsime apie juodąjį penktadienį: kokias nuolaidos, kokioms prekėms tuo metu paprastai siūlomo prekybininkai, ar visada per akcijas nusiperkame kokybiškas prekes, vertas jų kainos bei kaip išpardavimų dienas išnaudoti protingai ir įsigyti tikrai reikalingą ir planuotą pirkinį.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie technostresą, kai tai yra ir kaip jį suvaldyti? Įžvalgomis dalinsis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė Ieva Urbanavičiūtė.

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip kuriami dirbtiniai audiniai ir organai, kokias problemas jie gali padėti išspręsti. Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Daiva Baltriukiene.
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbame apie nežemišką gyvybę, kaip jos ieškoma ir kokią tikimasi ją surasti.
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Pasaulio pabaigos laikrodį, koks yra jo veikimo principas ir kas nutiks, jei jis išmuš vidurnaktį.
Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore, politologe prof. Margarita Šešelgyte.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docente Agne Laužadyte-Tutliene kalbėsime apie keturių darbo dienų savaitę ir ar ji pasiteisina.

Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius, chemikas Ričardas Makuška kalbės apie plastiko pakuotes.
Mokslininkas sako, kad šiuo metu nėra geresnio pakavimo medžiagų pasirinkimo kaip plastikas, nes alternatyvios medžiagos – drobiniai ar popieriniai maišeliai, pakuotės iš popieriaus ar bioskaidaus plastiko – kur kas labiau teršia aplinką ir didina šiltnamio efektą.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidėje dirbtinio intelekto (DI) ekspertas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius pasakoja apie dirbtinio intelekto modelį „ChatGPT“. Mokslininkas aiškina, kuo jis skiriasi nuo kitų DI sistemų, kaip gali mums pagelbėti ir kokios yra jo galimybių ribos. Kaip „ChatGPT“ keičia švietimo sektorių ir studijų procesą? Kokių ambicijų turi pagrindiniai DI kūrėjai, kaip patobulėjęs DI gali atrodyti ateityje?

Ved. Darius Matas

Nuotraukos autorius – Jurijus Azanovas / URM

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie kognityvinį rezervą ir kokios smegenys yra atsparios senėjimui. Atsakymų ieškosime su neuropsichologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektore dr. Ramune Dirvanskiene.
Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode su politologe Ieva Petronyte-Urbonavičiene aiškinsimės, ką reiškia būti geru piliečiu, ar lietuviai yra geri savo valstybės piliečiai, aptarsime naujausius pilietinės galios indekso tyrimus bei pakalbėti apie praėjusiuose savivaldos rinkimuose vyravusias tendencijas.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su imunologe prof. Aurelija Žvirbliene ir propagandos ekspertu doc. Viktoru Denisenko aiškinsimės, kas sieja karą ir pandemiją.
Kovo 11 d. sueina 3 metai, kai paskelbta pandemija, o vasario 24 d. buvo minimi metai nuo karo pradžios. Kokių panašumų yra tarp šių dviejų globalių procesų?
Prof. Aurelijos Žvirblienės manymu, karo naratyvai arba įvairios melagienos bei kitos idėjos plinta pagal panašius dėsnius, kaip plinta ir virusai, sukeldami lokalius arba globalius procesus, kurie galų gale baigiasi, įgyjant kažką panašaus į kolektyvinį imunitetą. Idėjos yra užkrečiamos, o jų plitimo dinamika primena epidemijų ar pandemijų dinamiką ir tik istorinė patirtis padeda susiformuoti atsparumui, t. y. veikia kaip persirgimas arba vakcina.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas vyksta žmogaus smegenyse miego metu, kuo skiriasi miegančios ir nemiegančios smegenys, kodėl miegas yra gyvybiškai svarbus ir kiek laiko galima išgyventi be jo? Atsakymų ieškosime su Vilniaus ir Oslo universitetų neuromokslininke, mokslo populiarintoja dr. Laura Bojarskaite.
Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su psichologe dr. Dovile Baryse aptarsime neapykantos temą. Kokius jausmus mums kelia pandemija, karas, kodėl nekenčiame, kuo neapykanta skiriasi nuo kitų emocijų, pavyzdžiui, pykčio ar paniekos ir kiek laiko ji trunka.
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su Gyvybės mokslų centro profesore, biomedicinos srities eksperte Egle Lastauskiene kalbėsime apie mikroplastiką, jo daromą žalą ir kaip nuo jos apsisaugoti.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su ekonomistu Linu Jurkšu aiškinsimės, kiek dar brangs būsto paskolos? Šio pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kaip įmanona išleisti daugiau pinigų nei uždirbame? Apie tai pasakos ekonomistas, VU Verslo mokyklos profesorius Tadas Gudaitis.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kam reikalingos neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos? Kaip tai gali paveikti gimstamumą ir kokia yra lietuvių nuomonė apie neperleidžiamas tėvystės atostogas? Atsakymo ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkėmis prof. Virginija Jurėniene ir doc. Giedre Purvaneckiene.

Ved. Darius Matas

Lietuviški keiksmažodžiai, pavyzdžiui, „rupūžė“, „velnias“, „kad tave šimtas“, visai nėra jokie keiksmai, mano garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona. Keiksmažodžių vartojimą kasdieninėje kalboje jis laiko suprantamu dalyku, nes žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas.

Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbininkas A. Smetona pasakoja, kas yra grynasis keiksmas, kokią funkciją kalboje atlieka keiksmažodžiai ir kodėl lietuviai dažniausiai keikiasi slaviškai.

Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su gydytoja, Medicinos fakulteto profesore Ligita Jančoriene aiškinsimės, kam verta skiepytis atnaujinta COVID-19 vakcina, kuo ji skiriasi nuo pirmųjų vakcinų ir ką moksliniai tyrimai sako apie visų jų poveikį.

Ved. Darius Matas

Per didelis susirūpinimas tuo, ką apie mus galvoja kiti žmonės tampa dažnu tobulėjimo ir pokyčių stabdžiu. Kodėl mums rūpi, ką apie mus galvoja kiti? Ką naujo nuveiktume, jei mums mažiau rūpėtų aplinkinių nuomonė? Apie tai naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbamės su VU psichologe dr. Marija Vaštake.
Ved. Darius Matas

Influenceriai neturėtų būti populiaresni už mokytojus, sako Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) direktorė prof. Renata Bilbokaitė. Pasak jos, taip nutinka dėl to, kad mokyklose stipriai koncentruojamasi į programas, o laiko pabuvimui su mokiniu, įsigilinimui į jo asmenybę nebelieka. Taigi, profesorės teigimu, reikėtų ieškoti balanso – mokyti ne tik teorijos, bet ir vertybinių dalykų. Minint mokytojų dieną VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ diskutuojama, ar mokykla ruošia egzaminams, ar gyvenimui?
Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode su politologu Dominyku Kaminsku kalbame apie tai, ar politikoje reikalinga vaizduotė, kodėl joje atsiranda blogiukai ir herojai?

Ved. Darius Matas

Vegetarizmas – išgelbės planetą ar sutrikdys žmonių sveikatą?

Ved. Darius Matas

„Informacijos ir nuosavybės kontrolė bei žmogaus atribojimas nuo galimybės tą nuosavybę gausinti yra svarbūs įrankiai siekiant totalitarinės visuomenės, kuri yra totalitarinio režimo būtina atrama“, – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pabrėžia Istorijos fakulteto doc. dr. Nerijus Šepetys.
Pasak jo, Rusijoje ir Kinijoje šiuo metu dedama labai daug retotalitarizacijos pastangų, tačiau ten trūksta intelektualinio susitelkimo į žmogaus pajungimą sistemai. O didžiausia klaida buvo padaryta pradėjus karą su išore (Ukraina) tokiu metu, kai dar nebuvo baigtas žmonių ruošimas režimo įsitvirtinimui šalies viduje, todėl anksčiau ar vėliau vidinis Rusijos sprogimas įvyks, nes rusai dar nepaversti visiškomis marionetėmis.

Ved. Darius Matas

Ukrainos politologai sako, kad Rusija jų šalies nelaiko tokia valstybe, kuri turi teisę egzistuoti atskirai nuo Rusijos. Po Bučos žudynių panašu, kad jie ir pačių ukrainiečių nelaiko žmonėmis, kuriuos reikėtų suprasti, gailėtis ar apskritai leisti jiems gyventi.

Buča buvo ta vieta, kurioje buvo parodytas baisus, nežmoniškas elgesys ir šių įvykių kontekste dažnai diskutuojama, ar tai, kas vyko ten, galima vadinti genocidu. Iš kur kyla toks nežmoniškas žiaurumas, kas nulemia tokį žmonių elgesį Vilniaus universiteto tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja kolektyvinių traumų tyrėja, psichologė prof. Danutė Gailienė.

Ved. Darius Matas

Be kelionių gyvenimas ir darbas būtų ženkliai nykesnis, tačiau 2020 m. kovą prasidėjusi pandemija stipriai pakeitė ne tik kelionių sektorių, bet ir žmonių požiūrį į keliones. Atsirado net nauja sąvoka „keršto turizmas“, kylanti iš kerštavimo nepalankiai situacijai ir pasireiškianti didesniu nei įprasta spontaniškumu priimant keliavimo sprendimus.
Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ kelionių ekspertė, VU Verslo mokyklos lektorė Vilija Malinauskaitė pasakoja, kaip pandemija pakeitė mūsų keliavimo įpročius, kokių galimybių keliautojams suteikia nuotolinis darbas bei kaip karas Ukrainoje paveiks Baltijos šalių regiono turizmo sektorių.

Ved. Darius Matas

Spręsti klimato kaitos problemas gali būti likę vos 5–20 metų. Jei per tiek laiko nebus imamasi veiksmų, gali pasikeisti ištisos ekosistemos, žmonės kai kuriose teritorijose nebegalės gyventi dėl ekstremalių oro sąlygų. „Nors jau vystomos technologijos, skirtos neutralizuoti išskiriamą anglies dvideginį (CO2), tačiau jos dar netaikomos plačiu mastu“, – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas.

Ved. Darius Matas

Kremlius Ukrainos sėkmės istoriją mato kaip egzistencinę grėsmę jų režimo išlikimui, sako Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis. VU dėstytojas atkreipia dėmesį, kad jau dabar V. Putinas priėjo liepto galą. VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ politologas teigia, kad nėra abejonių, jog Ukraina laimės, bet kaip greitai, priklauso ir nuo mūsų paramos.

Ved. Darius Matas

Pandemija įnešė daug pokyčių ne tik į sveikatos sritį, kasdienybę ar laisvalaikį, bet ir į darbo organizavimą. Nemažai daliai organizacijų teko pakeisti įprastus darbo principus, nes didelė dalis darbuotojų dirbo ar vis dar dirba nuotoliniu būdu.

Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ VU Filosofijos fakulteto psichologė doc. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pasakoja, kaip pasikeitė darbo pasaulis per pastaruosius dvejus metus, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokias problemas sprendė organizacijos bei jų darbuotojai ir kokias savybes turime ugdytis norėdami prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų.

Ved. Darius Matas

Pastaruoju metu gyventojus ir verslą pašiurpinęs energetikos kainų šuolis galimai yra tik dar didesnės problemos dalis. Kainų augimui įtakos turi daug veiksnių, tačiau vis garsiau kalbama apie vieną jų – energijos trūkumą. Kodėl pasaulyje ėmė trūkti energijos ir kokių veiksmų būtina imtis jau dabar, kad situacija nepaaštrėtų, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja ekonomistas, VU Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas.

Ved. Darius Matas

Iš Baltarusijos į Lietuvą patenkantiems migrantams taikomi žemesni standartai, o tai gali lemti, kad bus nepaisoma ir kitų pažeidžiamų grupių teisių, įvardijant tuos asmenis kaip grėsmę, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas. VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ jis teisiniu požiūriu įvertino Lietuvos taikomą migrantų apgręžimo politiką ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarką.

Ved. Darius Matas

„Pandemija po truputį virsta endemine situacija dėl imunizacijos. Aš įsivaizduoju, jeigu niekas nebesikeistų, greičiausiai jau kitais metais galėtume tikėtis, kad visi su pandemija sieti ribojimai nebebus taikomi, nes nebekils grėsmė sveikatos apsaugos sistemoms – žmonės bus arba pasiskiepiję, arba persirgę“, – Vilniaus universiteto (VU) tinkalaidėje „Mokslas be pamokslų“ prognozuoja virusų tyrinėtojas, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas. Tačiau kartu užsimena apie tyrėjus neraminantį faktą – ypač platų SARS-CoV-2 šeimininkų ratą.

Laidoje pašnekovas pasakoja, kaip iš Kinijos pasklidęs koronavirusas evoliucionavo, kiek paprastai, remiantis istoriniais duomenimis, trunka tokios virusų sukeltos pandemijos, kokiame pandemijos cikle mes esame dabar ir ko galime tikėtis ateityje.

Ved. Darius Matas

Apibendrinus esamus mokslinius tyrimus yra pateikta išvada, kad didžiosios metų šventės nėra pozityvus laikotarpis. Daugybė žmonių tuo metu patiria stresą, nuovargį, įtampą kelia konfliktai šeimoje, laiko trūkumas, padidėjusios išlaidos. Prie to prisideda šiuo laikotarpiu išaugęs alkoholio ir maisto suvartojimas bei mažesnis fizinis aktyvumas.
Tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologė doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė sako, kad tam, jog šventės atneštų džiaugsmą, reikia teisingai susidėlioti prioritetus ir sumažinti išsikeltus šventinius lūkesčius.

Ved. Sigita Vegytė

Prekybininkai tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse pasitelkia įvairius triukus, skatinančius impulsyvų pirkimą, o šventinis laikotarpis tam yra labai palankus, tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) dr. Indrė Radavičienė. Vis dėlto pastaruoju metu vartotojai tampa racionalesni ir labiau pastebi nesąžiningus pasiūlymus, be to, yra būdų kovoti su neapgalvotu pirkimu.

Ved. Sigita Vegytė

Dideli informaciniai srautai, ypač suintensyvėję skaitmeninėje erdvėje karantino metu, suteikia prieigą ne tik prie aktualios, bet ir nepatikimos informacijos, kuri neretai būna susijusi su sąmokslo teorijomis. Jas atpažinti ir atskirti nuo mokslu remtų teorijų kartais itin sudėtinga, nes ne visus pateikiamus faktus galima patikrinti. Tačiau mokslininkai išskiria keletą svarbių kriterijų, kurie sąmokslo teorijas leidžia atpažinti – apie juos Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Komunikacijos fakulteto docentas, informacinių karų ekspertas dr. Mantas Martišius.

Ved. Sigita Vegytė

Jau porą metų atėjus šiltajam sezonui ir nuslūgus dar vienai COVID-19 pandemijos bangai būdavo tikimasi ir laukiama jos pabaigos. Bet iki šiol pandemijos pažaboti nepavyksta dėl per menko visuomeninio imuniteto koronavirusui. Nors mokslininkai įsitikinę – pandemija anksčiau ar vėliau baigsis, tačiau šio viruso visiškai išnaikinti nepavyks.

Kokie koronaviruso, o kartu ir pandemijos vystymosi scenarijai mūsų laukia, Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Gyvybės mokslų centro virusologė prof. Aurelija Žvirblienė.

Ved. Sigita Vegytė

Jau daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuvą ir jos kaimynines šalis lydi „postsovietinės visuomenės“ šleifas. Tikimės, kad ši ne itin maloni etiketė po truputį atsiklijuoja nuo mūsų, tačiau net keičiantis kartoms tam tikri įpročiai ir mąstymo formos išlieka. Kiek sovietinis palikimas veikia mūsų šiandieninius sprendimus ir vertybes, kuriomis vadovaujamės? Kaip praėjęs laikotarpis keitė moters bei vyro vaidmenį šeimoje? Kiek laiko prireiks, iki kol išsilaisvinsime iš sovietinio mentaliteto gniaužtų? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pasakoja VU Istorijos fakulteto docentas Tomas Vaiseta.

Ved. Sigita Vegytė

Šiuolaikinėms monarchijoms išlikti padėjo sugebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinių susivienijimo ideologijų ir besikeičiančios visuomenės formos. Ši institucija gali būti naudinga ir demokratinėse sistemose, nes, nejausdama poreikio vaikytis populiarumo, gali geriau atstovauti ilgalaikiams valstybės interesams, monarchai gali imtis tarpininko vaidmens, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politikos filosofas dr. Gintas Karalius. Apie monarchijų privalumus ir perspektyvas mokslininkas pasakoja VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“.
Pasak dr. G. Karaliaus, dabartinių monarchijų, ypač Europoje – Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, Beniliukso šalyse, išlikimą lėmė du veiksniai. Pirmasis jų – gebėjimas prisitaikyti prie modernių tautinio susivienijimo ideologijų XIX a. „Išliko monarchijos, sugebėjusios prisitaikyti prie modernių tautinių judėjimų, kuriuose tauta matoma kaip suverenas“, – teigia mokslininkas.

Ved. Sigita Vegytė

Ilgaamžis, kelis šimtus milijonų metų siekiantis augalų dominavimas žemėje šiandienos žmogui atrodo kaip įprasta gyvybės forma ir per didelio susidomėjimo nekelia. Vis dėlto, į augalus pažvelgus iš futuristinės perspektyvos, galėtume atrasti beribes naujo pritaikymo ir tyrimų galimybes, įsitikinusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik. Kaip augalai, skiriant daugiau dėmesio jų tyrimams, gali padėti aptikti bombas ir net dingusius žmones, mokslininkė pasakojo VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“.
Ved. Simonas Bendžius

Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik keli robotizacijos pavyzdžiai, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės ateitis. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakultete įsikūrusios Dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo Virginijaus Marcinkevičiaus, beveik visus mus paveiks automatizacijos procesai, nes darbo rinkoje yra daugiau kaip pusė visų specialybių, kurių trečdalis darbo veiklų gali būti automatizuotos.

VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pašnekovas pasakoja apie robotizacijos tempus, kokių profesijų darbuotojus greičiausiai pakeis autonominės sistemos, kokių naujų įgūdžių turėsime išmokti ir ar ateis toks laikas, kai galėsime iš viso nedirbti.

Ved. Simonas Bendžius

Dabartinių žmonių gyvenimo tempas, sąlygos ir aplinkybės yra tokios, kad visai nepatirti streso yra tarsi neįmanoma. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) psichologės dr. Ingos Truskauskaitės-Kunevičienės, tai gali būti visai gerai, nes organizmo reakcija į trumpalaikį stresą yra labai naudinga, ji mobilizuoja mus veikti labai efektyviai.
„Pati streso reakcija, kuri dar vadinama „kovoti arba bėgti“, yra labai naudinga, nes tuo metu mūsų kūnas prisipildo energijos ir mes galime padaryti bet ką, kas tuo metu yra labai svarbu. Streso reakcijos metu žmonės yra išgelbėję artimus žmones, pakėlę sunkius daiktus“, – VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ tikina psichologė, bet priduria, kad naudingas yra tik trumpalaikis sustiprintas organizmo resursų pajungimas, o tapęs nuolatiniu jis gali rimtai sutrikdyti sveikatą.
Ved. Simonas Bendžius

Visatos paslaptys – vienas įdomiausių ir labiausiai mistifikuojamų, ne tik mokslininkams, bet ir visai žmonijai aktualių klausimų. Tačiau bene daugiausiai emocijų keliantis dalykas, kalbant apie kosmoso tyrimus, yra nežemiškos gyvybės paieškos. Kad tokia gyvybė egzistuoja įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas, VU tinklalaidėje „Mokslai be pamokslų“ pasakoja, kaip ji galėtų atrodyti ir kur jos ieškoti.
Ved. Simonas Bendžius

Dažnose visuomenėse vis dar atrodo natūralu, kad vyras turi dirbti ir išlaikyti šeimą, o moteris – auginti vaikus.

„Vis dažniau moterys bando keisti tokią situaciją ir gyventi taip, kad patenkintų savo poreikius, iš kurių poreikiai dirbti, save realizuoti ir turėti profesinių ambicijų, joms yra tokie pat svarbūs kaip ir vyrams. Gyvename neoliberialiame lygių galimybių pasaulyje, kuriame didžiausia deklaruojama vertybė yra sėkmė, kuri dažnai suprantama ir kaip karjeros sėkmė,“ – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako VU Filologijos fakulteto mokslininkė dr. Eglė Kačkutė, tyrinėjanti motinystės reprezentacijas literatūroje.

Jos teigimu, tai, kaip viešoje erdvėje kalbama apie motinystę, koks jai suteikiamas statusas bei kaip pačios moterys apmąsto šį vaidmenį, priklauso ir tai, kaip jos elgiasi ir priima šią rolę, tapusios motinomis.

Ved. Simonas Bendžius

Koronavirusui agresyviai plintant visame pasaulyje, imta kalbėti, kad turimos kontrolės priemonės nepakankamai efektyvios. SARS-CoV-2 infekcijai nustatyti naudojamų polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) testų rezultatų reikia ilgai laukti, be to, testai kartais klysta. Personalui imti mėginius iš potencialiai infekuotų asmenų nosiaryklės – sudėtinga ir pavojinga. Vėlesniais ligos etapais virusas viršutiniuose kvėpavimo takuose sunkiai randamas.
Todėl pasaulis suskubo ieškoti alternatyvių technologijų greitiesiems PGR testams patobulinti. Viena tokių technologijų yra „genų žirklių“ – CRISPR endonukleazių – pritaikymas. Pasitelkę šią ir kitas inovatyvias technologijas, COVID-19 testus, tinkamus seilių ėminiui tirti, kuria ir Lietuvos mokslininkai, dirbantys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir kitose šalies mokslo įstaigose.
Ved. Simonas Bendžius

Lankydami seminarus, skaitydami knygas ir pirkdami įvairius kursus darbuotojai siekia įgyti kuo daugiau profesinių žinių, tačiau ar jos tikrai padeda pasiekti karjeros aukštumų? Daugiau nei dešimtmetį darbuotojus kaip vadovas stebintis VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, vieno „Danske Bank“ padalinio Lietuvoje vadovas dr. Vytautas Ašeris pripažįsta – teorinės žinios yra labai svarbios, tačiau į jas nereikėtų daug investuoti, jei pamirštamas asmeninis efektyvumas. Kokie pagrindiniai efektyvumo principai gali padėti dirbti mažiau ir pasiekti daugiau? Kaip išmokti jų laikytis? Kokius teigiamus pokyčius efektyvumas gali įnešti ne tik į profesinį, bet ir asmeninį gyvenimą? Į šiuos klausimus dr. V. Ašeris atsako naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode.
Ved. Simonas Bendžius

Gerovės valstybės tema didesnio dėmesio mūsų šalyje sulaukė pernai, kai dabartinis Lietuvos prezidentas Gintanas Nausėda pasidalijo savo įsivaizduojama Lietuvos kaip stiprios, teisingos, žalios ir inovatyvios gerovės valstybės vizija.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Egidijaus Barcevičiaus manymu, Lietuvoje iškėlus tokią gerovės valstybės idėją, bandoma pabėgti nuo mūsų šalyje vyraujančio žemo lygmens paslaugų ir mokesčių balanso. Pasak jo, Lietuva vis tiek kažkada turės tapti gerovės valstybe, tik prieš tai reikia atsakyti į klausimus, kokia ji bus, kaip ji bus finansuojama ir ar žmonės pasitikės jos institucijomis. Kol kas šie klausimai keliami labai nedrąsiai.
Ved. Simonas Bendžius

Prieš beveik dvejus metus pasirodžiusi pirmoji juodosios skylės, esančios M87 galaktikoje, nuotrauka, pažadino smalsumą ir mažai astronomija besidominčių mintyse. Sunkiai įsivaizduojamose kosmoso platybėse esantis objektas, primenantis raudoną akį juodu vyzdžiu – tik viena iš daugelio visatoje esančių supermasyvių juodųjų skylių – tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas, astrofizikas Kastytis Zubovas. Mokslininkas, kurio tyrimų sritis – juodosios skylės, pasakoja, kaip šie egzotiški dariniai atsiranda, pranyksta ir ar gali kelti grėsmę žmonijai.

Ved. Simonas Bendžius

Nors nuotolinis darbas ir bendravimas su artimaisiais tik per „Zoom“ ar kitas pokalbiams skirtas programas pandemijos pradžioje daugeliui kėlė nerimą, šiandien tai tapo įprasta kasdienybės dalimi. Tačiau kaip virtualūs pokalbiai veikia mūsų bendravimą? Ar socialinė distancija mus atitolina, o gal priešingai – suartina labiau nei bet kada? Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas, psichologijos dėstytojas dr. Antanas Kairys tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pripažįsta – bendraudami virtualiai esame labiau pavargę, turime mažiau laisvalaikio, todėl nė nejausdami skiriame mažiau dėmesio draugams, o tai didina riziką juos prarasti ir į įprastą gyvenimą sugrįžti turint gerokai siauresnį socialinį ratą.

Ved. Simonas Bendžius.

Koronavirusas, prieš metus kaip reikiant įbauginęs visą pasaulį, sugrįžo su dar stipresne jėga. Nors pastaroji pandemijos banga, žiūrint į susirgimų ir mirčių skaičius, atrodo daug rimtesnė, tačiau šįkart informacijos apie Covid-19, ligos eigą, rizikos veiksnius mokslininkų dėka turime kur kas daugiau, ir tai žmones verčia jaustis užtikrinčiau ir ramiau. Be to, daug vilčių, kad gyvenimas vėl grįš į senas vėžes, teikia ir atsiradusi vakcinacijos galimybė.
Tačiau kol virusas neįveiktas, visų pasaulio mokslininkų siekiamybė vis dar yra kuo greitesnis, pigesnis ir tikslesnis Covid-19 diagnozavimas. Būtent tokį viruso SARS-COV-2 detekcijos rinkinį Lietuvoje pasiūlė VU mokslininkų medikų komanda. Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ džiaugėsi, kad jų sukurtas metodas leis Covid-19 nustatyti du kartus greičiau.
Ved. Simonas Bendžius

Visus namuose uždariusios koronaviruso pandemijos pasekmės vis labiau ryškėja ne tik tiesioginių susirgimų skaičiais, bet ir kitose srityse. Pasikeitęs gyvenimo ritmas turi daug įtakos psichologinei sveikatai ir savijautai, o tai ypač smarkiai atsiliepia nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams. Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena karantino metu pablogėjo – teigia Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė psichologė Roma Jusienė, pirmajame šių metų tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode aptarusi su psichologų, socialinio darbo ir medicinos ekspertų komanda atlikto tyrimo apie nuotolinį vaikų ugdymą rezultatus.
Tinklalaidę veda Simonas Bendžius

Genetiškai modifikuoti (GM) maisto produktai buvo sukurti maždaug prieš 40 metų, tačiau per šį trumpą laikotarpį spėjo tapti daugybės kontroversiškų diskusijų objektu. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, maisto chemijos žinovo Albino Žilinsko teigimu, nors šiandien įrodymų, kad genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tiesiogiai susiję su tam tikrų ligų atsiradimu, nėra, niekas nežino, kas laukia ateityje. Todėl VU tinklalaidėje MOKSLAS BE PAMOKSLŲ kalbėjęs profesorius įsitikinęs – daryti išvadas, ar GMO baimė yra pagrįsta, kol kas per anksti.

Dėl skirtingo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) vertinimo visuomenėje plinta įvairūs mitai, paliečiantys vertybių, etikos ir sveikatos apsaugos klausimus, tačiau itin trūksta bendro konteksto ir patikimos informacijos.

„Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) industrijos plėtra gali gelbėti pasaulį nuo bado, bet visos technologijos vienareikšmiškai turi būti atsakingai įvertintos, nes gali būti pavojingos“, – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto išskirtinis profesorius Rolandas Meškys, papasakojęs kaip kuriami, vystomi ir pritaikomi GMO bei kokia jų reikšmė šiandieniniame pasaulyje.

Ved. Edvardas Kubilius

Ar šiandien turėtume kalbėti apie tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų kasdienybę ir šiuolaikinį pasaulį? O jei į technologijas pažvelgtume kiek plačiau ir pasvarstytume, ar egzistuoja riba, kurią pasiekus pasaulį valdantys algoritmai, kartu ir DI, nustoja veikti? Tokius klausimus ketvirtajame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kelia VU Filosofijos fakulteto profesorius, Masačusetso technologijų instituto afilijuotasis mokslininkas, filosofas Kristupas Sabolius.

Mokslininko teigimu, visų mus supančių technologijų – telefonų, kompiuterių ir netgi naujausių dulkių siurblių – veikimas yra paremtas įvairiais algoritmais. Paprasčiau tariant, egzistuojančia veiksmų seka, kuri sprendžia tam tikrą problemą.

Ved. Edvardas Kubilius.

Dirbtinis intelektas (DI) ir įvairios išmaniosios sistemos šiandien – jau ne naujiena, bet vis dar ne iki galo suprantamas reiškinys, keliantis daug klausimų ir verčiantis visuomenę pasidalyti į dvi stovyklas. Vieni pabrėžia mokslo pažangą ir naujas galimybes, kiti įžvelgia pavojų ir prognozuoja fantastinių filmų scenarijus. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė dr. Olga Kurasova įsitikinusi, kad baimintis tikrai nereikia, ir jau trečiajame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ pokalbyje pristato plačias DI pritaikymo moksle ir gyvenime galimybes. Ved. Edvardas Kubilius.

„Klimato kaita ir COVID-19 pandemija turbūt yra du svarbiausi veiksniai, kurie labiausiai veikia žmonių sveikatą šiuo metu. Klimato kaita žmonėms atrodo dar neegzistuojanti, nereali perspektyva ir tik kada nors kilsianti problema, bet COVID-19 parodė, kad situacija gali pasikeisti ir tapti didžiule problema akimirksniu“, – tvirtina Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ antrojo epizodo pašnekovė Medicinos fakulteto profesorė, Sveikatos mokslų instituto direktorė Natalja Fatkulina.

Medikės manymu, tiek COVID-19, tiek kitų naujų ligų, apskritai naujų organizmų ir virusų atsiradimas yra susijęs su klimato kaita, kuri daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį ne tik visuomenės sveikatai, bet ir kiekvieno individo sveikatai atskirai. Ved. Edvardas Kubilius

Šiemet COVID-19 pandemija padovanojo trumpą atokvėpį gamtai – sulėtėjus ekonomikai ir sustojus transportui kovo–balandžio mėnesiais visame pasaulyje buvo fiksuojamas 20–40 proc. atmosferos taršos mažėjimas. Panašiai kaip tais mėnesiais galėtų atrodyti giedras dangus ir švarus oras, jei žmonija nustotų teršti savo aplinką.

Pirmojo tinklalaidės epizodo pokalbyje su Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininku, klimatologu Justinu Kilpiu aptarsime COVID-19 pandemijos teigiamą poveikį gamtai, klimato kaitos spartą ir jos keliamas problemas. Aiškinsimės, koks blogiausias klimato kaitos scenarijus gali išsipildyti, jei nieko nedarysime.